Taikos al. 24, Panevėžys
Tel.: 8 (45) 46 69 33, +370 610 669 33
El. paštas info@dentavita.lt

Darbo laikas:
I, II, IV - 8:00 - 20:00
V - 8:00 - 19:00
VI, VII - Nedirbame

Naujienos

Interviu su gydytoja ortodonte Raminta Pranskūniene

Norime dar sykį priminti, kaip svarbu rūpintis savimi, tad praėjus pirmam darbo mėnesiui odontologijos klinikoje DENTAVITA, kalbiname naująją gydytoją ortodontę Ramintą Pranskūnienę.

Dėl kokių problemų žmonės dažniausiai kreipiasi į Jus?

Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl kreivai išdygusių dantų, netaisyklingo sukandimo, dantų susigrūdimų, kvėpavimo per burną, per anksti arba per vėlai prarastų pieninių dantų, kreivų ar ne vietoje išdygusių dantų, asimetriško veido, sunkaus kramtymo, tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių matomo tarpo sukandus dantis.

Ne vienas pripažįsta, jog bijo eiti pas odontologą. Ką patartumėte tokiems žmonėms?

Patarčiau nebijoti eiti pas odontologą, nes šiuolaikinė odontologinė technika ir instrumentai yra labai patobulėję. Ir būtinai apie savo baimę pasakykite savo odontologui, kad jis maksimaliai stengtųsi, jog jūs jaustumėtės gerai.

Ar pradėjus dygti pieniniams dantukams reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą ar ortodontą?

Pirmasis apsilankymas pas ortodontą rekomenduojamas 7 metų vaikams. Šio apsilankymo metu įvertinamas ortodontinio gydymo poreikis, nors pats gydymas dažniausiai pradedamas kur kas vėliau. Tokio amžiaus vaikai turi „mišrų sąkandį.“ Tai reiškia, kad dalis nuolatinių dantų jau yra išdygę, o dalis pieninių dantų dar yra neiškritę ir gydytojas ortodontas gali pastebėti dantų dygimo sekos neatitikimus, galimą dantų susigrūdimą, per didelius tarpus tarp dantų, trūkstamas dantų užuomazgas, žandikaulio augimo sutrikimus ir pan.

Kas dabar daugiau nešioja breketus – vaikai ar suaugusieji?

Šiais laikais breketus nešioja ir vaikai, ir suaugusieji. Tik reikia nepamiršti, kad kuo pacientas vyresnis, tuo gydymas gali būti sudėtingesnis, nes žandikauliai jau yra pilnai susiformavę ir mažiau paslankūs. Tačiau tai nėra taisyklė, užkertanti kelią dantų tiesinimui ir svajonei turėti gražią šypseną. Amžiaus limito, iki kada gali būti atliekamas dantų tiesinimas, praktiškai nėra.

Ar visada turint kreivus dantis kyla diskomfortas? Kokie netaisyklingo sąkandžio padariniai? 

Reikia žinoti, kad kreivi dantys nėra tik estetinė problema. Ilgai negydomas netaisyklingas sąkandis gali turėti ir kur kas rimtesnių pasekmių: dėl nuolatinės apkrovos pažeidžiami žandikaulio sąnariai, dėl to pasidaro sunku kramtyti, juntamas maudimas, žandikaulio traškesiai ar netgi skausmas. Bėgant laikui diskomfortas tik didėja, stipriai nukenčia kramtymo funkcija, greičiau dyla ir susidėvi dantys. Sunkesniais atvejais dėl netaisyklingo sąkandžio gali atsirasti sprando, kaklo, ypač galvos skausmai, taip pat veido asimetrija, laikysenos sutrikimai. Gana dažnai netaisyklingas žandikaulių sąkandis lemia ir žmogaus kalbą, nes jam sunku aiškiai kalbėti, todėl nukenčia ir socialinis žmogaus gyvenimas. Blogas sąkandis neigiamai veikia ir žmogaus kvėpavimo funkciją: pacientas gali knarkti, blogai išsimiegoti, jaustis pavargęs, o taip pat gali atsirasti miego apnėja – kvėpavimo sustojimas miego metu, kuris trunka ilgiau nei 10 sekundžių. Esant netaisyklingam sąkandžiui veido profilis gali atrodyti per daug įgaubtas arba išgaubtas, veido bruožai atrodo neproporcingi.

Kaip gydomas netaisyklingas sąkandis? Kokie galimi gydymo būdai? 

Ortodontinio gydymo būdas parenkamas pagal specifinę dantų, sąkandžio, žandikaulių būseną, taip pat pagal amžių, paciento individualias savybes ir pageidavimus. Gydymas gali būti atliekamas naudojant įvairius išimamus ortodontinius aparatus (ortodontines plokšteles, funkcinius, ekstraoralinius aparatus ir kt.), permatomas kapas, fiksuotus ortodontinius aparatus, breketus ar jų kombinaciją. Šiai dienai galime pasiūlyti įvairiausių rūšių breketus: metalinius, keramikinius, beligatūrinius.

Ar gydymo breketais galima išvengti?

Atvedus 7-9 metų vaiką pas gydytoją ortodontą laiku galima identifikuoti problemą. Laiku pastebėjus dydžio ar padėties sutrikimus tarp abiejų žandikaulių ir pritaikius atitinkamą ortodontinį gydymą, galima koreguoti didžiąją dalį sąkandžio problemų. Be to, jauname amžiuje didžiąją dalį kreivų dantų galima ištiesinti išimamais ortodontiniais aparatais (plokštelėmis). Tam tikrais atvejais gydymą breketais galima pakeisti gydymu skaidriomis kapomis, kurios yra individualiai gaminamos iš biologiškai suderinamo medicininės paskirties skaidraus polimero.

Kiek laiko trunka netaisyklingo sąkandžio gydymas? 

Ortodontinis gydymas vidutiniškai trunka nuo 18 iki 24 mėnesių. Tai priklauso nuo paciento amžiaus, pradinės būklės sudėtingumo, gydymui naudojamų aparatų bei pačių pacientų bendradarbiavimo. Gydymo trukmę prailginti gali paskirto gydymo režimo nesilaikymas ar praleisti vizitai. Gydant augančius pacientus, kai reikia modifikuoti žandikaulių augimą, gali prireikti kelių gydymo etapų ir kelių rūšių aparatų. Tokiais atvejais gydymas gali trukti 3 – 4 metus. Suaugusių pacientų ortodontinis gydymas trunka ilgiau nei įprastai. Kartais gali prireikti dantų šalinimo, o esant ryškioms žandikaulių dydžio anomalijoms, kartu su gydymu breketais gali būti taikoma ir žandikaulių (ortognatinė) chirurgija.

Ar mada vilioja pacientus į gydytojų ortodontų kabinetus?

Šiuo metu vis daugiau žmonių ryžtasi pradėti ortodontinį gydymą. Manau, tai ne mados, o savijautos reikalas. Juk tiesūs dantys ir taisyklingas sąkandis palengvina dantų valymą ir priežiūrą. Kai kuriais atvejais ortodontinis gydymas reikalingas prieš dantų protezavimą. 

Dantų griežimas (bruksizmas). Kas tai?

Dantų griežimas (bruksizmas) – tai sutrikusi ar iškreipta dantų ir žandikaulių sistemos funkcija, kurios metu, susitraukiant kramtomiesiems raumenims, apatinių dantų paviršiai trinasi su viršutinių ir pasigirsta nemalonus, griežimą primenantis, garsas. Ši problema kankina apie 8-10 proc. visos žmonijos populiacijos. Ji pasireiškia tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau dažniausiai pasitaiko 25-44 metų amžiaus žmonėms.

Bruksizmas daug pavojingesnis už dantų kariesą, nes paliečia visus dantis iš karto. Svarbu, kad šis sutrikimas būtų laiku diagnozuotas.

Bruksizmo tipai:

1. Dieninis bruksizmas – tai dantų sukandimas, atsirandantis dažniausiai dėl streso, kuomet žmonės nejaučia, jog stipriai sukanda.  Tai savotiška emocijų išraiškos forma, dėl to, dažniausiai lieka nepastebėta. Tyrimų duomenimis, dieninis bruksizmas retai kada pasižymi dantų griežimu.

2. Naktinis bruksizmas apibrėžiamas kaip nevalingas ritmiškas dantų griežimas miego metu, pasireiškiantis apatinio žandikaulio judesiais, kontaktuojant skirtingiems dantų kramtomiesiems paviršiams. Dauguma žmonių patys neįtaria, kad griežia dantimis miegodami – pirmieji dažniausiai tai pasako artimieji arba gydytojai odontologai, radę dantų griežimo žymių ant dantų paviršių.

Dažniausios priežastys, sukeliančios dantų griežimą:

Psichologiniai faktoriai – stresas, nervinė įtampa, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos ir pan. Daugelis gydytojų mano, jog tai dažniausiai pasitaikančios pirminės bruksizmo priežastys.

Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas – tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo (iki 5-7 metų), dantų griežimas yra fiziologinis procesas, kuris paprastai išnyksta augant.

Miego sutrikimai, tokie kaip knarkimas, obstrukcinė miego apnėja, nemiga ir pan.

Žmogaus asmenybės tipas (bruksizmas dažniau pasitaiko hiperaktyviems, agresyviems ar labai jautriems žmonėms.

Netaisyklingas sąkandis (tokiu atveju žmogus nevalingai stengiasi sustatyti dantis į taisyklingesnę, patogią padėtį).

Nevisavertė mityba (bruksizmą gali sukelti tam tikrų vitaminų bei minerlų trūkumas).

Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą traumų metu ar kaip pasekmė sergant kitomis logomis (pvz. Parkinsono), esant endokrininės sistemos sutrikimams, navikinėms nervų ligoms, epilepsijai ir pan.

Vaistai( antidepresantai ), alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos.

Genetinis polinkis.

Žmogus aktyviai sukanda dantis tik valgant (tai vadinama normalia funkcija). Kitą didžiąją paros dalį dantys tarpusavyje nekontaktuoja, lūpos būna sučiauptos, kramtomieji raumenys atsipalaidavę, o tarp dantų yra tarpelis. Kartais dantys sukandami nesąmoningai supykus ar atliekant kokį nors sudėtingą veiksmą. Kadangi tokia veikla trunka labai trumpai, ji nesukelia neigiamo poveikio ir patologijai nepriskiriama.

Esant bruksizmui net ramybės būsenoje dantys stipriai sukandami dėl kramtomųjų raumenų aktyvios veiklos. Nustatyta, kad žmonių, kuriems yra bruksizmo požymių, dantys per parą kontaktuoja septynis kartus ilgiau nei sveikų asmenų. Nuolat įsitempę raumenys sutrikdo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario veiklą, o veikinat stiprioms sukandimo jėgoms, įvyksta pakitimai apydančio audiniuose. To pasekoje, per tam tikrą laiką atsiranda bruksizmo simptomai ir pasekmės (dantų, gleivinės pokyčiai, raumenų, galvos ir jos organų skausmai, dantų jautrumas, kraujuojančios ar net nuslinkusios dantenos, klibantys dantys, ribotas ar sunkus išsižiojimas ir pan.)

Bruksizmą gydyti būtina!

Labai didelė dalis bruksizmo atvejų, pastebimi ir gydomi pavėluotai, kuomet būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantis. Dėl to, labai svarbu kuo ankščiau išsiaiškinti apie esamą bruksizmą, kad būtų galima gydyti priežastį, o ne vėliau atsirandančias jo pasekmes.

Pajutus pirmuosius požymius, rekomenduojama kreiptis  į gydytoją odontologą. Jis nustatęs bruksizmo priežastis, sudarys gydymo planą. Kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims.

Dažnai bruksizmui gydyti pagal paciento dantų anatomines ypatybes gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų, o žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduotų. Dažnai pacientai nustemba, kai po kurio laiko kapa nudyla.

Vėl džiugina atstatyta kramtymo funkcija

Sparčiai tobulėjant odontologinėms technologijoms, didėja ir pacientų reikalavimai, priverčiantys gydytojus odontologus ne tik peržiūrėti iki tol naudotus gydymo metodus, bet ir nuodugniau gilintis į naujoves. Juk dažniausiai pas odontologus apsilankoma, kai suskausta dantį ar iškyla kitų odontolginių problemų. Kadangi visa tai asocijuojasi su nemaloniu jausmu ar net skausmu, kiekvienas pacientas odontologijos klinikoje nori praleisti kuo mažiau laiko.

Panevėžietės Ritos situacija analogiška: ji norėjo rezultato – be skausmo atstatytos kramtymo funkcijos – per protingai trumpiausią laiką. Moteris, norėdama išvengti rizikų ir ilgai džiaugtis nauju dantimi, daug dėmesio skyrė ieškodama kvalifikuotų ir patyrusių specialistų. „Šiai dienai Panevėžyje yra begalės odontologijos klinikų, sugaišau nemažai laiko ieškodama tinkamiausios klinikos, tačiau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad esu patenkinta savo sprendimu – odontologijos klinika DENTAVITA viršijo mano lūkesčius“, – džiaugiasi Rita.

Į kliniką moteris kreipėsi su konkrečia problema – stipriai išlūžęs dantis ėmė trukdyti kokybiškai gyventi. „Puiku, kad terapinio gydymo, chirurgijos, implantacijos, protezavimo ir kitus specialistus radau po vienu stogu. Nuoširdžiai nustebino jų visų atliekamų darbų suderinimo galimybės. Geriausia yra tai, kad viskas buvo atlikta kokybiškai, greitai ir svarbiausia – vienoje vietoje“, – tikina panevėžietė.

Pirmiausia buvo įvertinta sveikatos būklė, atlikta panoraminė nuotrauka, pristatytas pirminis protezavimo planas, aptarta gydymo eiga, laikas bei kaina. Tuomet buvo atliktas atraumatinis danties šalinimas. Šiuo būdu buvo siekta pagrindinio tikslo – pašalinti dantį taip, kad būtų išsaugoti dantį supantys audiniai, nepažeistos dantenos ir žandikaulio kaulas. Gydyta vieta greičiau ir be komplikacijų gijo, o nemalonūs pojūčiai aplenkė pacientę.

Dantų gydymas mikroskopu

Mikroskopas – didinimo priemonė, kuri yra viena iš būtinybių šiuolaikinėje odontologijoje. Dažniausiai mikroskopas taikomas endodontijoje gydant dantų šaknų kanalus, nes kokybiškas kai kurių procedūrų atlikimas be vaizdo padidinimo prietaisų neįmanomas. Pasitelkiant mikroskopą galima pamatyti tai, ko neįmanoma matyti plika akimi: siauras kanalų įeigas, papildomus kanalus, dantų šaknų skilimus, amžinių pakitimų ar traumos pasekoje kalcifikuotus kanalus. Diagnozuojamos ir kokybiškiau gydomos perforacijos, šalinami kanale atsidalinę instrumentai, atliekamas kanalų pergydymas, kurio metu specialiais ultragarsiniais instrumentais yra šalinamas senas užpildas. Endodontinis gydymas iš gydytojo reikalauja daugiau laiko, susikaupimo ir meistriškumo. Kai kurie sudėtingi atvejai yra gydomi kelių vizitų metu.

Vienmomentė implantacija

Mažiau chirurginių procedūrų, streso, vizitų, trumpesnis gydymo laikas ir geresnis estetinis rezultatas. Tai pagrindiniai vienmomentės dantų implantacijos pranašumai.

Kas yra vienmomentė implantacija?
Tai pažangus gydymo metodas, kurį taikant per 1 vizitą galima atlikti dvi procedūras: pašalinti nesveiką dantį, jo užuomazgas ar šaknį ir iškart į tą pačią vietą įsriegti implantą. Taikant šį gydymo metodą, po danties rovimo pacientui dažniausiai nebereikia laukti 2–6 mėnesių tam, kad būtų galima saugiai atlikti implantaciją.

Kokie vienmomentės dantų implantacijos pranašumai?
Šis gydymo metodas daugeliu atvejų pranašesnis už įprastą implantaciją – pirmiausia 2–6 mėnesiais trumpesnis gydymo laikas. Atlikdami vienmomentę, ne tik sumažiname vizitų bei chirurginių intervencijų skaičių, bet ir sukeliame pacientui mažiau nepatogumų, streso. Antra, vienmomentės implantacijos metu išlaikoma natūrali dantenų forma, kurią, atliekant įprastąją implantaciją, atkurti būtų labai sudėtinga.

Kodėl gydytojai, kurie atlieka įprastąsias implantacijas, nesiūlo vienmomenčio gydymo metodo?
Kiekvienas pacientas, kuriam reikia pašalinti dantį ir įsriegti implantą, vietoj įprastosios implantacijos mieliau rinktųsi vienmomentę, tačiau ne kiekvienas gydytojas, atliekantis įprastąją implantaciją, gali atlikti vienmomentę. Siekiant nepriekaištingo rezultato, svarbi ne tik gydytojo patirtis bei sukauptos žinios, bet ir implantų sistema. Gydytojas, naudojantis „MegaGen“, vienmomentės implantacijos metodą gali taikyti atkurdamas vieną, kelis ar visus dantis.

Kokia vienmomentės implantacijos eiga?
Per pirmą vizitą atliekama visa chirurginė dalis: pašalinamas nereikalingas dantis ar dantys, įsriegiamas reikiamas skaičius implantų. Pacientui pageidaujant, to paties vizito metu arba po savaitės gali būti pritvirtinamas ir laikinas dantis, kad implanto gijimo laikotarpiu būtų gražus estetinis vaizdas. Po 2–3 mėnesių, prigijus įsriegtam implantui, laikinas dantis pakeičiamas nuolatiniu.

 

Kas yra dentofobija?

Ką pirmiausia pastebite susitikę kitą žmogų – aprangą, figūrą, plaukus? JAV mokslininkai, tyrinėjantys pirmo įspūdžio svarbą bendravimo procese teigia, kad 25 procentai žmonių sutikę kitą pirmiausia kreipia dėmesį į veido išraišką ir šypseną. Autoriai pabrėžia, kad besišypsantis žmogus yra suvokiamas kaip simpatiškesnis, malonesnis, paslaugesnis ir šie apibūdinimai besišypsančiajam yra duodami avansu.
Kiekvienas esame sutikę žmonių, kurie ne tik nesišypso, bet ir bando paslėpti savo šypseną, jaučia diskomfortą kalbėdami. Kodėl taip yra?
Dažniausiai taip nutinka dėl prastos dantų būklės, kurią iššaukia nereguliarus lankymasis pas odontologą. Vizitas atidedamas, kai problemos dar lengvai išsprendžiamos, o kreipiamasi pas specialistus tik tada, kai jau skauda ar problemos yra žymiai rimtesnės. Skaudančių dantų gydymas gali būti ne tik ilgesnis, nemalonesnis, bet ir brangesnis.
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl vizitą pas odontologą atideda, daugelis nurodytų baimę. Baimė gydytojams – odontologams turi savo pavadinimą – dentofobija. Tai nėra retas reiškinys. Aš net galėčiau teigti, kad užtenka pabūti vieną diena odontologu, kad sutiktum pacientą su nerimo ar baimės išraiška veide. Svarbu tai pastebėti laiku ir pacientui padėti įveikti nemalonius potyrius klinikoje.
Iš kur atsiranda nerimas, baimė? Dažniausiai pastebimos kelios priežastys:
1. Baimė patirti skausmą. Ši baimė dažniausiai atsiranda kai anksčiau atlikto gydymo metu pacientas jautė skausmą ar tai buvo nemaloni procedūra. Kai kuriems tai gali būti išgirstos „siaubo“ istorijos apie dantų gydymą. Tokio tipo baimę dažniau turi vyresnio amžiaus pacientai, kuriems teko susidurti ne su tokia šiuolaikiška gydymo metodika, technika, kokia yra naudojama šiandien.
2. Baimė adatoms, kurią paprastai galėtume įvardinti nuskausminimo procedūrą. Ji užtrunka labai trumpai, bet kai kuriems kelia didelį nerimą ar net baimę. Asmenims turintiems aukštą skausmo slenkstį tai gali būti vos juntama, o turintiems žemą – tenka pirmą adatos prisilietimą palydėti nemaloniu jausmu. Dalis pacientų bijo, kad nuskausminamieji suveiks vėliau nei bus pradėta procedūra.
3. Gėdos jausmas. Burnos ertmė yra intymi žmogaus kūno dalis. Kai kurie žmonės jaučiasi keistai, nepatogiai, kai nepažįstamasis žiūri į jų „vidų“. Tai gali būti susiję ir su atidėliojimu kreiptis dėl gydymo, nes jaučiasi nepatogiai dėl prastos dantų būklės, o ji negydoma tik blogėja.
Kiekvienas turime baimių, reikia tik žinoti kaip su jomis gyventi, jas įveikti. Kadangi sutinkame tokių pacientų kiekvieną dieną, privalome žinoti kaip jiems padėti. Jeigu jaučiatės taip, lyg būtumėte vienas iš jų, turėtumėte papasakoti savo gydytojui apie patiriamus jausmus, nerimą ar baimę.
Yra keli būdai, kaip spręsti tokias problemas, priklausomai nuo nerimo ar baimės mąsto.
1. Vieniems pacientams užtenka pasitikėti juos gydančiu odontologu. To pasiekti galima nuoširdžiai bendraujant su pacientu jau pirmo vizito metu. Nuosekliai aptariant būsimo gydymo eigą, paaiškinat procedūras, komentuojant atliekamą darbą gydymo metu. Su tokiu pacientu būtina aptarti ir koks susitikimų laikas yra tinkamiausias: vizitus skirti rytinėmis valandomis, kad visą dieną paciento nelydėtų baimės ir nerimo jausmas; pradžioje suplanuoti paprastesnes procedūras. Daugelis, bijančių pacientų, teigia, kad jeigu užmezgamas pasitikėjimo ryšys su gydytoju, tai po kelių susitikimų su gydytoju odontologu baimė truputėlį sumažėja ir galima ilginti vizito laiką bei atlikti sudėtingesnes procedūras.
2. Kitiems pacientams, jaučiantiems didesnį nerimą, mano nuomone galima siūlyti prieš vizitą išgerti silpnų raminamųjų medikamentų, kad didelė baimė nesukaustytų atsisėdus į odontologo kėdę.
3. Turintiems panišką baimę taip pat yra išeitis, tai gydymas su sedacija, kai pacientas pačios procedūros neatsimena, nes jos metu „miegojo“.
Yra problema, yra ir sprendimas, tik reikia žengti pirmą žingsnį!
Elidijus Drevinskas,
gydytojas odontologas

Ankstesnis 1 2 Kitas

Skambinkite arba registruokitės

Registracija

Taikos al. 24, Panevėžys
Tel., faks.: (~45) 46 69 33,
Mob. tel.: +370 610 66933, +370 663 66000
El.paštas info@dentavita.lt
www.dentavita.lt

Ačiū, jūsų žinutė išsiųsta!
Įvyko klaida