Taikos al. 24, Panevėžys
Tel.: 8 (45) 46 69 33, +370 610 669 33
El. paštas info@dentavita.lt

Darbo laikas:
I, II, IV - 8:00 - 20:00
V - 8:00 - 19:00
VI, VII - Nedirbame

Naujienos

Dantų griežimas (bruksizmas). Kas tai?

Dantų griežimas (bruksizmas) – tai sutrikusi ar iškreipta dantų ir žandikaulių sistemos funkcija, kurios metu, susitraukiant kramtomiesiems raumenims, apatinių dantų paviršiai trinasi su viršutinių ir pasigirsta nemalonus, griežimą primenantis, garsas. Ši problema kankina apie 8-10 proc. visos žmonijos populiacijos. Ji pasireiškia tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau dažniausiai pasitaiko 25-44 metų amžiaus žmonėms.

Bruksizmas daug pavojingesnis už dantų kariesą, nes paliečia visus dantis iš karto. Svarbu, kad šis sutrikimas būtų laiku diagnozuotas.

Bruksizmo tipai:

1. Dieninis bruksizmas – tai dantų sukandimas, atsirandantis dažniausiai dėl streso, kuomet žmonės nejaučia, jog stipriai sukanda.  Tai savotiška emocijų išraiškos forma, dėl to, dažniausiai lieka nepastebėta. Tyrimų duomenimis, dieninis bruksizmas retai kada pasižymi dantų griežimu.

2. Naktinis bruksizmas apibrėžiamas kaip nevalingas ritmiškas dantų griežimas miego metu, pasireiškiantis apatinio žandikaulio judesiais, kontaktuojant skirtingiems dantų kramtomiesiems paviršiams. Dauguma žmonių patys neįtaria, kad griežia dantimis miegodami – pirmieji dažniausiai tai pasako artimieji arba gydytojai odontologai, radę dantų griežimo žymių ant dantų paviršių.

Dažniausios priežastys, sukeliančios dantų griežimą:

Psichologiniai faktoriai – stresas, nervinė įtampa, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos ir pan. Daugelis gydytojų mano, jog tai dažniausiai pasitaikančios pirminės bruksizmo priežastys.

Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas – tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo (iki 5-7 metų), dantų griežimas yra fiziologinis procesas, kuris paprastai išnyksta augant.

Miego sutrikimai, tokie kaip knarkimas, obstrukcinė miego apnėja, nemiga ir pan.

Žmogaus asmenybės tipas (bruksizmas dažniau pasitaiko hiperaktyviems, agresyviems ar labai jautriems žmonėms.

Netaisyklingas sąkandis (tokiu atveju žmogus nevalingai stengiasi sustatyti dantis į taisyklingesnę, patogią padėtį).

Nevisavertė mityba (bruksizmą gali sukelti tam tikrų vitaminų bei minerlų trūkumas).

Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą traumų metu ar kaip pasekmė sergant kitomis logomis (pvz. Parkinsono), esant endokrininės sistemos sutrikimams, navikinėms nervų ligoms, epilepsijai ir pan.

Vaistai( antidepresantai ), alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos.

Genetinis polinkis.

Žmogus aktyviai sukanda dantis tik valgant (tai vadinama normalia funkcija). Kitą didžiąją paros dalį dantys tarpusavyje nekontaktuoja, lūpos būna sučiauptos, kramtomieji raumenys atsipalaidavę, o tarp dantų yra tarpelis. Kartais dantys sukandami nesąmoningai supykus ar atliekant kokį nors sudėtingą veiksmą. Kadangi tokia veikla trunka labai trumpai, ji nesukelia neigiamo poveikio ir patologijai nepriskiriama.

Esant bruksizmui net ramybės būsenoje dantys stipriai sukandami dėl kramtomųjų raumenų aktyvios veiklos. Nustatyta, kad žmonių, kuriems yra bruksizmo požymių, dantys per parą kontaktuoja septynis kartus ilgiau nei sveikų asmenų. Nuolat įsitempę raumenys sutrikdo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario veiklą, o veikinat stiprioms sukandimo jėgoms, įvyksta pakitimai apydančio audiniuose. To pasekoje, per tam tikrą laiką atsiranda bruksizmo simptomai ir pasekmės (dantų, gleivinės pokyčiai, raumenų, galvos ir jos organų skausmai, dantų jautrumas, kraujuojančios ar net nuslinkusios dantenos, klibantys dantys, ribotas ar sunkus išsižiojimas ir pan.)

Bruksizmą gydyti būtina!

Labai didelė dalis bruksizmo atvejų, pastebimi ir gydomi pavėluotai, kuomet būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantis. Dėl to, labai svarbu kuo ankščiau išsiaiškinti apie esamą bruksizmą, kad būtų galima gydyti priežastį, o ne vėliau atsirandančias jo pasekmes.

Pajutus pirmuosius požymius, rekomenduojama kreiptis  į gydytoją odontologą. Jis nustatęs bruksizmo priežastis, sudarys gydymo planą. Kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims.

Dažnai bruksizmui gydyti pagal paciento dantų anatomines ypatybes gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų, o žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduotų. Dažnai pacientai nustemba, kai po kurio laiko kapa nudyla.

Skambinkite arba registruokitės

Registracija

Taikos al. 24, Panevėžys
Tel., faks.: (~45) 46 69 33,
Mob. tel.: +370 610 66933, +370 663 66000
El.paštas info@dentavita.lt
www.dentavita.lt

Ačiū, jūsų žinutė išsiųsta!
Įvyko klaida