1 mitas. Tinkamai burnos priežiūrai užtikrinti užtenka du kartus per dieną valytis dantis.
Ne, to nepakanka – dantų šepetukas negali užtikrinti visapusiškos burnos priežiūros. Kartu su dantų valymo šepetėliu rekomenduojama naudoti dantų siūlą ir antiseptinį skalavimo skystį.
2 mitas. Dantų valymas keletą kartų per dieną labai kenkia emaliui.
Šis mitas neteisingas. Ištirta, kad dantų emalis yra pati kiečiausia medžiaga, randama žmogaus organizme ir taisyklingai valant jos pažeisti neįmanoma.
3 mitas. Pas odontologą nereikia eiti tol, kol danties neskauda arba kol burnoje neatsiranda matomų pakitimų.
Tai – netiesa. Net išoriškai sveikai atrodančio danties viduje gali slypėti problemų, kurias reikia gydyti, todėl du kartus per metus privalu pasirodyti odontologui.
4 mitas. Kartais išgirstame, esą vienas žmogus niekada nevalė dantų, apskritai nesirūpino burnos higiena, nesilankė pas odontologą, bet iki senatvės neturėjo nusiskundimų dėl burnos ertmės bei išsaugojo sveikus dantis.
Tokių atvejų pasitaiko, tačiau labai retai. Didžiajai daugumai žmonių galioja tos pačios taisyklės – rūpinimasis burnos higiena, reguliarūs vizitai pas odontologą.
5 mitas. Sveiki dantys yra paveldimi.
Deja, mokslininkai teigia, jog paveldimumo faktoriaus vaidmuo nėra lemiamas asmens dantų tvirtumui. Tad jei kažkas iš tėvų ar senelių turėjo labai sveikus dantis, visai nebūtinai pasiseks jums.
6 mitas. Kasdienei burnos priežiūrai visiškai pakanka dantis valyti šepetėliu ir dantų pasta.
Pasak specialistų, vien šepetuko ir dantų pastos nepakanka – tokių būdu sunaikinami tik apie 25 proc. mikrobų, jie lieka ant gleivinės ir tarpdančiuose. Burnos higienos skyrelyje, šalia šepetėlio, turėtų atsirasti vietos ir dantų siūlui bei antiseptiniam burnos skalavimo skysčiui.
7 mitas. Kartais po valgio nebūtina valytis dantis, užtenka kramtyti kramtomąją gumą.
Guma tėra pagalbinė priemonė tinkamoje asmeninėje burnos ertmės higienoje. Pasak specialistų, po valgio burną geriau išskalauti antiseptiniu burnos skalavimo skysčiu.
8 mitas. Dantis galima valytis iš kart po valgio.
Dantų valymas iškart po valgio gali pakenkti dantų emaliui tik tuomet, jei valgėme rūgščius maisto produktus. Dantis patartina valytis po valgio praėjus bent pusvalandžiui.
9 mitas. Šepetėliu reikia valyti tik dantis.
Reikia nepamiršti ir apie liežuvio paviršių, nes čia gali kauptis bakterijos, sukeliančios nemalonų burnos kvapą.
10 mitas. Turint protezus burnos priežiūra tampa paprastenė.
Priešingai, reikia kruopščiai prižiūrėti ir protezus, ir likusius natūralius dantis, ir burnos ertmę. Protezai valomi ar bent praskalaujami po kiekvieno valgio ir išvalomi einant miegoti.
11 mitas. Pieninių dantų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris.
Netiesa. Pieninius dantis reikia gydyti, nes jų ligos gali paveikti būsimų dantų užuomazgas. Jau patį pirmąjį dantuką nepakenktų parodyti odontologui.
12 mitas. Padengus dantukus silantais, rečiau reikės valytis dantukus.
Klaidinga manyti, kad padengus dantis silantais, galima nelabai kruopščiai valyti dantis, bet kaip maitintis, reguliariai nebetikrinti dantų pas odontologą. Tokiu atvejus burnos bakterijos ir rūgštys „sugraužia“ ne tik dantis, bet ir silantus, netgi plombas.
13 mitas. Reikia dažnai keisti dantų šepetukus, bet ne dantų pastą.
Ne visai taip. Ne tik dantų šepetuką reikia keisti (beje, jį patartina keisti kas du tris mėnesius arba persirgus infekcinėmis ligomis). Specialistai nepataria ilgai valyti dantų ta pačia pasta. Mat visos pastos šiek tiek skiriasi sudėtimi, o dantims ir burnos ertmės gleivinei reikalingos įvairios medžiagos.
14 mitas. Jei iš burnos sklinda blogas kvapas, vadinasi, žmogus nevalo dantų.
Nebūtinai. Iš burnos blogas kvapas gali sklisti dėl įvairių priežasčių – dėl ėduonies pažeistų dantų, netinkamų mitybos įpročių, uždegimo burnos ertmėje, sutrikusio virškinimo ar apskritai dėl ligos ir pan. Šiuo atveju labai svarbu kreiptis į odontologą. Jei, pašalinus visas galimas priežastis, blogas kvapas iš burnos toliau sklis, odontologas siųs jus pas atitinkamą specialistą.
15 mitas. Dantims ypač kenkia staigūs temperatūros pokyčiai.
Tiesa. Išgėrę puodelį karštos kavos ledų geriau atsisakykite.
16 mitas. Jei kraujuoja dantenos, geriausia – česnakų kompresai arba vaistažolių arbatos.
Liaudies medicina nėra blogai, tačiau jei dantenos jau kraujuoja – kompresai ir arbatos geriausiu atveju laikinai susilpnins simptomus, bet nepašalins sveikatos sutrikimo priežasčių – tikėtinas atsinaujinimas.
17 mitas. Dantis galima valyti be dantų pastos. Užteks ir šepetuko.
Tai mitas. Tinkamai burnos higienai reikia dantų pastos. Perkant pastą, atkreipkite dėmesį, kad jos būna profilaktinės ir gydomosios-profilaktinės.
18 mitas. Ryte ir vakare reikia naudoti tą pačią dantų pastą.
Taip, jei naudojate kompleksinio poveikio pastą. Tačiau jei dantis valotės balinančia dantų pasta, geriau būtų ją naudoti tik vieną kartą per dieną, o kitam valymui rinktis kitokią, pvz., pastą su žolelėmis.
19 mitas. Ryte dantis reikia valytis po pusryčių.
Taip, tačiau kam gi malonu sėstis prie pusryčių stalo nevalytais dantims? Valytis dantis po valgio būtina, bet juk niekas netrukdo vos atsikėlus bent jau prasiskalauti burną dantų skalavimo skysčiu, kad pasijustumėte švariau ir gaiviau.
20 mitas. Sunkiai dygstant dantukams juos arba dantenas reikia tepti medumi.
Mitas. Medus – tai grynas angliavandenis, kuris labai kenkia dantims. Taigi skausmo nenumalšins, o žala dantukams bus didžiulė. Dygstančių dantukų skausmui malšinti galite įsigyti specialių tepaliukų vaistinėse. Šie tepalai neturi cukraus ir nekenkia dantims.
21 mitas. Pirmieji dantukai turėtų išdygti apie šeštą mėnesį.
Tiesa. Tačiau nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradeda dygti pora mėnesių anksčiau ar vėliau. Kiekvienas mažylis yra skirtingas, jo vystimasis ir raida – taip pat. Retais atvejais (vienas iš 2–3 tūkstančių) mažyliai gimsta jau su dantukais, ir tai lemia tam tikri dantų raidos bei dygimo ypatumai. Tačiau jaudintis neverta, paprastai tokie sutrikimai nereiškia nieko blogo.
22 mitas. Pirmagimiui dantukai išdygsta anksčiau nei jo jaunesniems broliams ir seserims.
Mitas. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl ir dantukai išdygsta ne visiems vienu metu. Ir visai nesvarbu, kelintas vaikas šeimoje jis yra.
23 mitas. Pirmajam dantukui nepasirodžius iki pirmojo mažylio gimtadienio, prapjaunamos dantenos.
Ir tiesa, ir mitas. Pieniniai dantukai paprastai išdygsta patys. Ir tik labai retais atvejais (kai susiformuoja dantų dygimo cistos ar kraujosruvos ir jos pradeda pūliuoti) gali prireikti tokios procedūros. Dažniau dantenos prapjaunamos, kai nepavyksta išlįsti nuolatiniams (ypač – protiniams) dantims.
24 mitas. Anksčiau išdygę pieniniai dantukai anksčiau ir iškris.
Ir tiesa, ir mitas. Pieniniai dantys iškrenta tuomet, kai “ištirpsta” jų šaknys. Tai paprastai įvyksta pradėjus dygti nuolatiniams dantims, nes jie dygdami po truputį „tirpina“ pieninio danties šaknį. Jei anksti pradėjo dygti pieniniai dantys, gali būti, kad ir nuolatiniai dantukai išdygs anksčiau. Bet tai nėra taisyklė.
25 mitas. Dantukų dygimo laiką, o vėliau ir jų polinkį greitai negesti lemia genai, t.y. jei tėvų dantys linkę gesti, tokie bus ir mažųjų.
Ir tiesa, ir mitas. Kadangi dantų ėduonį sukeliančias bakterijas vaikai gauna iš tėvų (tik ne su genais, bet ir bučiuojantis, aplaižant vaiko čiulptuką, šaukštuką), labai svarbi yra tėvų , o taip pat ir kitų mažylį prižiūrinčių asmenų burnos sveikata. Jei jų dantys nesveiki, tikėtina, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos ir vaikui. Bet tai tikrai nereiškia, kad mažo žmogučio dantys būtinai suges. Jei vaiko dantys bus tinkamai prižiūrimi (net ir esant burnoje ėduonį sukeliančioms bakterijoms), dantys gali išlikti sveiki. Todėl tėvų pasiteisinimas, neva, mūsų dantys blogi ir nieko čia nepadarysi, tėra tik nevykęs pasiteisinimas. Taigi, viskas jūsų rankose.
26 mitas. Dantukus reikia pradėti valyti vos jiems pasirodžius.
Tiesa. O jei tiksliau, juos reikia pradėti valyti dar prieš jiems pasirodant. Kai dantukai dar tik ruošiasi dygti, pats metas pradėti masažuoti dantenas audinio skiautele arba specialiu silikoniniu antpirščiu, skirtu pirmųjų dantukų valymui. Tokiu būdu vaikas bus pratinamas prie dantų valymo procedūrų, o pirmieji dantukai išdygs švarioje aplinkoje. Išdygus pirmiesiems dantukams juos reikėtų valyti kiekvieną dieną du kartus – ryte ir vakare prieš miegą.
27 mitas. Pasta su fluoru gali pakenkti mažyliui.
Ir tiesa, ir mitas. Lietuvoje pernelyg gajus mitas apie fluoro žalą… Žinoma, ši medžiaga gali ir pakenkti, bet tik jos nuolat praryjant, ypač gyvenantiems tose vietovėse, kur fluoro yra daug geriamajame vandenyje, t.y. vakarų Lietuvoje (fluoro perteklius organizme neigiamai veikia nervų sistemą, kaulus, dantis, vaikams gali išsivystyti dantų fluorozė – rudi, dėmėti dantukai). Tačiau fluoras – labiau mažų dantukų draugas, nei priešas, mat jis kietina dygstančius dantukus, didina emalio atsparumą, dalyvauja danties kietumo atstatymo procese, mažina dantų paviršių apnašų prilipimą, stabdo apnašų bakterijų aktyvumą. Todėl vaikų odontologai, esant labai aktyviam ėduoniui ar didelei ėduonies rizikai, net ir metinukui skiria pastą su fluoru. Tik tėvus įspėja, kad nepersistengtų tepdami pastą ant šepetėlio – pakanka pasta suvilgyti šepetėlio šerelius. Tuomet jei nemokantis burnytės skalauti mažylis ir nurys kruopelytę, tikrai nieko blogo neatsitiks.
28 mitas. Naktį geriantiems mišinuko mažyliams dantukai genda greičiau.
Tiesa. Išdygę dantukai – tai ženklas, kad mažyliui po truputį reikia pereiti prie rimtesnio maisto, kurį reikia kramtyti. Pasaulinė vaikų odontologų asociacija yra parengusi rekomendacijas tėvams, kuriose patariama vaikų, užpūtusių pirmojo gimtadienio torto žvakutes, nebemaitinti naktimis. Ir visiškai nesvarbu, ką mažylis geria – mišinuką, sultis ar mamos pieną. Visi šie gėrimai turi angliavandenių ir gali netinkamai vartojami pakenkti dantims, sukeldami taip vadinamą “buteliuko kariesą”. Mat burnoje esančios bakterijos (o jų dantų apnaše yra milijonai) maitinasi angliavandeniais, kurių apstu visur (ne tik saldumynuose). Angliavandeniai, patekę į burną, skaidomi iki rūgščių, o rūgštys savo ruožtu ardo dantų emalį ir dantys pradeda gesti. Šiame procese labai svarbios seilės. Būtent jos padeda neutralizuoti rūgštis ir tokiu būdu neleidžia dantims sugesti. Tačiau nakties metu seilių išsiskiria labai mažai. Tad jei mažylis užmigs su pieno gurkšniu burnoje, ant išdygusių dantukų visai nakčiai užsidės “rūgšties kompresas”. Patikėkite, geresnių sąlygų dantų gedimui ir nesugalvosi. Tuomet visi mažylio dantukai sutrupa iki pat šaknų arba supūliuoja. O tokių vaikų gydytojai mato tikrai ne vieną ir ne du. Todėl jei nepavyksta mažyliui naktinio gėrimo atsisakyti, duokite nesaldinto vandens ar arbatos.
29 mitas. Prasidėjęs intensyvesnis seilėtekis rodo, kad netrukus pasirodys dantukas.
Tiesa. Prieš išdygstant dantukui paprastai padidėja seilėtekis, paburksta ir tampa jautresnės dantenos. Vaikai pradeda kišti rankytes ir viską, kas pakliūna po ranka į burną, norėdami “pasikasyti” dantenas.
30 mitas. Dantukų dygimas gali sukelti karščiavimą, vėmimą ar viduriavimą.
Ir tiesa, ir mitas. Šis klausimas sukelia daug diskusijų tarp pediatrų ir vaikų odontologų, todėl vienareikšmio atsakymo, ar taip yra iš tikrųjų, nėra. Kartais pasitaiko, kad apsunkinto dantų dygimo metu vaikai sunegaluoja, bet ar visada dėl to kalti dygstantys dantukai, atsakyti sunku. Vieni pediatrai įsitikinę, kad dantų dygimas yra natūralūs procesas, neturintis neigiamo poveikio vaiko būklei. Kiti teigia visiškai priešingai – dėl dygstančių dantukų (ypač jei dygsta keli vienu metu) vaikas gali karščiuoti, būti irzlesnis, suskystėti viduriai. Ir tai nutinka pernelyg dažnai, kad galima būtų laikyti sutapimu. Taip pat dygstant dantims žymiai greičiau prilimpa įvairios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ir kartais slogos tęsiasi tol, kol išlenda dantis.
31 mitas. Sunkiai dygstant dantukams juos arba dantenas reikėtų tepti medumi.
Mitas. Medus – tai grynas angliavandenis, kuris labai kenkia dantims. Taigi skausmo nenumalšins, o žala dantukams bus didžiulė. Dygstančių dantukų skausmui malšinti galite įsigyti specialių tepaliukų vaistinėse. Šie tepalai neturi cukraus ir nekenkia dantims.
32 mitas. Dantukų dygimo skausmus palengvina gintaras, pavyzdžiui, mažyliui ant kaklo užkabinti jo karoliai.
Tiesa. Tyrimais įrodyta, jog gintaras, ypač baltiškasis, turi daug gydomųjų savybių. Jis ramina, atpalaiduoja, gerai veikia virškinamąjį traktą, turi antibakterinių savybių, skatina gijimą. Todėl puikiai tiks besikalant pirmiesiems dantukams. Jei duosite mažyliui pakramtyti gintaro gabaliuką (o tai tikrai geriau, nei neturintis jokių gydomųjų savybių guminis kramtukas), rinkitės ne per mažą (gali iškilti pavojus, kad jį vaikas nuris) ir aptakų (kad nesusižeistų dantenų).